praskirti

1 praskìrti, pràskiria, praskýrė tr. Š 1. kiek atrinkti, atmetant, kas netinkama: Kviečių dėl sėklos praskýriau J. Praskìrk keletą kapų, kur didesnių, rugių sėklai Ds. 2. Rtr atitraukti tolyn, atitolinti vieną nuo kito: Truputį pašokus, kojos praskiriamos į šonus tiek, kad būtų galima jas sukeisti vietomis rš. | refl.: Grikštelės ranka, kad kaulas prasiskirs J. 3. N praskleisti, atstumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Ėjau, praskìrdamas krūmų šakas DŽ¹. Praskìrti tiltą NdŽ. Ji pasilenkė, praskyrė kregždės plunksneles ties galva ir pabučiavo jos užmerktas akis J.Balč. Ten aukšta žolė buvo praskirta Šlč. Praskirtos laivo bangos susilieja – to griovio nepalieka ir žymelės T.Tilv. Tai riebi sriuba: negali visai praskìrt (prapūsti) Jrb. Praskýriau tas metmenis Eiš. Aš, rugelius praskirdama, vosilkėles pamindama, aš rasiu kelelį pas močiutę JV1011. Nueisiu, berneli, nueisiu, jaunasis, berželius praskirdama, dobilėlius pramindama LTR(Mrj). Nor verksi, sesule, gegule kukuosi, nepraskirsi žemelės an mano kapo KrvD64. | prk.: Tai rago balsas tylumą praskyrė V.Kudir. | refl. tr., intr. Š, DŽ¹: Paršas, kai noria, tvorą prasìskiria ir eina į daržą Skr. Žmonės ant turgų prasiskirs prieš tave TS1896,9(Vaižg). Salėj užgeso lempos, iš lėto į šonus prasiskyrė uždanga P.Cvir. Susyk prasiskyrė grindys, ir ji nuėjo BsPIV88. Ale su sykiu tik iškilo vėjas, prasiskyrė vandenys BsPIV159. Pastogės galai prasiskyrę, stogo viršus nelygus Lg. ║ refl. tr., intr. pasidaryti tarpą, prastumiant, praskleidžiant ką į šalis: Ėjau per minią, prasiskirdamas taką rš. Poviliokas prasiskyrė pro juos (svečius) prie Alyzo, suėmė šį glėbin J.Balt. ║ padaryti sklastymą: Mano mergelė kruglagalvelė, in abejas šaleles praskirtais plaukeliais (d.) Rod. 4. išskleisti (sudėtą, sulankstytą): Praskìrk praskìrk [antklodę], tegu šyla Pc. ║ refl. prasiskleisti, pražysti: Jau ir rožės keli žiedai prasiskýrė Kč. Neprasiskiria, ir gana Lp. 5. refl. NdŽ perskilti, prasiverti: O, kad dabar mane prasiskyrusi žemė prarytų ir ten aš galėtau amžinai pasislėpti… V.Krėv. Vai, tu prasiskirki, motule žemele, vai, tu atsikelki, jaunasai berneli!.. V.Krėv. Žemė kalbėjo prasiskirdama: dar tau ne laikas, vargo martele, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Maž ir prasiskirtų sunkioja žemelė, maž ir prakalbėtų miela motinėlė LTR(Ds). 6. refl. nustoti drauge gyventi, išsisklaidyti: Prasiskýrė broliai ir seserys iš pulko Antš. 7. refl. NdŽ išsivaikščioti, išsiskirstyti: Kaip aš nuėjau, buvo jau prasiskýrę žmonys Mžš. Jau po dvylikės šokėjai pamažėle prasiskyrė SI179. 8. refl. kartu nebebūti, atsiskirti: Eidami jiej sugalvojo: reikia mum prasiskìrt (ps.) Ppr.

◊ kójas praskìrti išeiti: Jis man neduoda niekur kójas praskìrt Skr.

kójomis praskìrti negalì labai daug ko: Ot dagyvenom: moterų kójom praskìrt negalì, o vyrai turi puodus kilot! Ob.

nė̃ praskirtų̃ nagų̃; praskirtų̃ nagų̃ neturė́ti apie labai užsiėmusį, neturintį laiko pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Rm. Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Ssk. Dievuliau mano, praskirtų̃ nagų̃ šiąvasar netùriam! Mžš. rañkoms (nagáms) praskìrti būtiniausiems reikalams (yra, bus): Užsidirbau kelius rublius, bus rañkom praskìrt Ktk. Rañkom tik praskìrt šitie pinigai Klt. Nėr kapeikos nė nagám praskìrt Sdk.

rankàs (nagùs) praskìrti atsikvėpti, pailsėti: Kad tik nagùs praskýrei, tai, žiūrėk, ir jie čia Lš. Neturiu laiko: nė nagų̃ nepràskiriu Srv. Žu darbų ir vaikų rañkų nepràskiri Rod. Dirbu, plūkiu, rankų nepraskiriu nuo ryto iki naktelės tamsios J.Balt. Už vaikiščių rañkų nepràskiri Vlk. Kai užsikeli, tai už tų darbų nei rañkų praskìrt negali AL. Negali rañkų praskìrt nuo darbo, kada gi atsipūsi?! Sb. Kaip čia nepyksi, nerėksi, kaip čia nebarsi – už darbų nėra kada nei rankų praskirti V.Krėv.

\ skirti; apskirti; atskirti; daskirti; įskirti; išskirti; nuskirti; paskirti; perskirti; praskirti; priskirti; razskirti; suskirti; užskirti